Vienas svarbiausių įrankių klinikinėje psichologijoje, švietime, karjeros planavime ir asmeninėje savęs pažinimo kelionėje – psichodiagnostiniai tyrimai. Jie pasitarnauja diagnozuojant raidos, neuropsichologinius ir psichikos sutrikimus bei vertinant žmogaus psichologinę būklę. Taip pat vertinant mokymosi sutrikimus, kognityvinius ir intelektinius gebėjimus, nustatant asmenybės bruožus ir tipus. Būtent psichodiagnostikoje geriausiai atsispindi psichikos sveikatos specialistų glaudus bendradarbiavimas, siekiant bendro tikslo – geresnės pacientų emocinės savijautos. „Altamedica“ Psichikos sveikatos centre Kaune teikiamas platus spektras vaikams ir suaugusiesiems skirtų psichodiagnostinių tyrimų. Apie juos plačiau pasakoja čia dirbantys specialistai – gydytoja psichiatrė Irena Siniauskaitė ir medicinos psichologas Martynas Bytautas. Suaugusiųjų psichodiagnostiniai tyrimai – pirmasis žingsnis efektyviam emociniam sveikimui
Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) – vaisingo amžiaus moterų liga, lemianti reprodukcinės funkcijos, metabolinius ir psichologinius sutrikimus. Šis sindromas nustatomas maždaug 1 iš 10 vaisingo amžiaus moterų. Tiesa, diagnostika dažnu atveju yra uždelsta, o iki 70 % atvejų lieka nediagnozuoti. Nors tikslios ligos priežastys nėra žinomos, didesnę riziką susirgti patiria moterys, turinčios genetinį polinkį ar sergančios nutukimu. Plačiau apie šios ligos įtaką fizinei ir emocinei sveikatai pasakoja „Altamedica“ gydytoja endokrinologė Erika Givony, gydytoja akušerė ginekologė Diana Ripinskė ir medicinos psichologė Milita Judzinskė. Vargina aknė, padidėjęs svoris ir plaukuotumas – galbūt tai policistinių kiaušidžių sindromas? Gydytoja endokrinologė Erika Givony teigia, kad moterys,
Atrodytų, pamiršta liga – kokliušas – sugrįžo. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras skelbia, kad mažėjant skiepijimo apimtims, kurios nesiekia rekomenduojamų 95 %, Lietuvoje daugėja kokliušo atvejų. Plačiau apie kokliušą ir būdus, kaip apsisaugoti nuo šios pavojingos ligos, pasakoja šeimos gydytoja Milda Jančioraitė. Gydytoja pastebi, kad suaugusieji paprastai serga lengvesne šios ligos forma, tačiau kokliušas itin pavojingas kūdikiams. Milda Jančioraitė Šeimos gydytoja Kas yra kokliušas ir kodėl ši liga ypač pavojinga kūdikiams? Kokliušas – bakterinė infekcija, pažeidžianti kvėpavimo takus ir galinti sukelti rimtas bei kartais net gyvybei pavojingas komplikacijas. Gydytoja pastebi, kad suaugusieji paprastai serga lengvesne šios ligos forma, tačiau kokliušas itin
Remiantis 2022–2023 metų Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos duomenimis, tik apie 35 % šalies 0–17 m. amžiaus vaikų dantys yra sveiki – nepažeisti dantų ėduonies ar nepašalinti. Siekiant sumažinti dantų ėduonies paplitimą ir užtikrinti, kad burnos higiena vaikams taptų prieinamesnė, nuo 2025 m. vasario mėnesio įsigaliojo naujas sveikatos apsaugos ministrės įsakymas. Jame numatyta Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kartą per metus kompensuoti profesionalią burnos higieną 3–17 metų amžiaus vaikams. Kaip pastebi „Altamedica“ Lašo klinikos burnos higienistė Viktorija Kutkevičūtė, profilaktika – pirmasis žingsnis, siekiant ne tik išvengti dantų ir dantenų ligų, bet ir formuoti draugyste paremtą atžalos ir specialisto santykį. Todėl
Vaikų skiepijimas – vienas efektyviausių būdų apsaugoti atžalas nuo infekcinių ligų ir sumažinti jų komplikacijų riziką. Natūralu, kad tėvams, priimantiems sprendimą dėl vaikų skiepijimo, gali kilti įvairių klausimų – ar vakcinos yra saugios, ar nepasireikš pavojingas šalutinis poveikis, o gal verčiau persirgti? Dėl informacijos gausos atsakymai į šiuos klausimus neretai apipinti mitais. Siekdama padėti išsklaidyti tėvams kylančias abejones, „Altamedica“ Lašo klinikos vaikų ligų gydytoja Giedrė Aukštakalnienė paneigia dažniausius mitus apie vaikų skiepijimą. „Pavojingos infekcinės ligos – išnykusios, todėl vaikų skiepjimas nebūtinas“ Tai labai pavojingas mitas! Turime suprasti, nors kai kurios infekcinės ligos yra suvaldytos visuotinės vakcinacijos dėka, jos nėra visiškai
„Po Naujų pradėsiu sportuoti“ – girdėta frazė, tiesa? Nauji metai – nauja pradžia, motyvuojanti imtis pokyčių: tobulinti profesines žinias, mokytis kalbų, užsiimti nauju hobiu ir, žinoma, rūpintis sveika gyvensena – pradėti sveikiau maitintis ar sportuoti. Tiesa, neretai metų pradžioje trykštanti motyvacija bėgant laikui silpnėja. Ką daryti, kad noras keisti gyvenseną nevirstų neištesėtu pažadu? Apie tai, kokios paprastos miego, mitybos ir sporto taisyklės gali padėti ugdyti naujus įpročius ir nelaužyti sau duotų pažadų, pasakoja „Altamedica“ gyvensenos medicinos specialistė Evelina Nomeikaitė. „SVEIKIAU MAITINSIUOSI“: 3 mitybos taisyklės, susijusios su sveika gyvensena Sveikatai palanki mityba ne tik suteikia energijos, bet ir pagerina bendrą savijautą,
Nerimas – normali žmogaus reakcija, pasireiškianti nuogąstavimu, dirglumu, didesniu jautrumu, susirūpinimu. Normalus nerimas turi priežastį, tai gali būti reakcija į politines, ekonomines, biologines ar kitas grėsmes, su kuriomis susiduriame gyvenime. Tiesa, saikingai nerimauti – naudinga, nes stresinėse situacijose tai gali padėti susikaupti, tinkamai pasiruošti ar net motyvuoti. Tačiau nerimas neturėtų valdyti jūsų – šį vaidmenį turėtumėte perimti jūs. Kitaip produktyvus nerimas gali virsti gydytinu sutrikimu, kurį, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, turi net 4 % pasaulio gyventojų. Plačiau apie tai, kaip atskirti įprastą nerimą nuo sutrikimo ir efektyviai valdyti šią emociją, pasakoja „Altamedica“ psichikos sveikatos centro gydytoja psichiatrė Angelina Spietinytė. Kodėl
GLP-1 (gliukagono tipo peptidas-1) – peptidinis hormonas, kuris reguliuoja gliukozę, apetitą, širdies ir kraujagyslių sistemą. Šio hormono sekreciją veiksmingai skatina GLP-1 agonistai – vaistai, ypač populiarėjantys gydant antrojo tipo cukrinį diabetą ir nutukimą. Tiesa, šių vaistų vartojimas griežtai kontroliuojamas ir, kaip ir bet kurie kiti vaistai, turi šalutinį poveikį. Dažniausiai pastebimos virškinamojo trakto problemos (pykinimas, vėmimas, viduriavimas), tačiau gali atsirasti ir retesnių šalutinių poveikių, pavyzdžiui, raumenų masės praradimas. Dėl šios priežasties kūno ir veido oda suglemba, sumažėja fizinio krūvio tolerancija, didėja traumų rizika, kyla didelis nuovargis. Siekiant išvengti šalutinio poveikio, rekomenduojama taikyti vaistų alternatyvas ir keisti gyvensenos įpročius. Šiai dienai
Sensorinės sistemos, arba kitaip vadinami pojūčiai, padeda mažyliams suprasti iš aplinkos gaunamus signalus penkiais jutimais, kuriuos puikiai visi žinome (lytėjimas, rega, klausa, skonis, uoslė), bei trimis papildomomis sensorinėmis sistemomis, tokiomis kaip vestibulinė, propriocepcinė ir interocepcinė. Taigi, mažyliai, kaip ir mes, suaugusieji, turi ir naudojasi net aštuoniomis pojūčių sistemomis. Sensorinė integracija yra svarbi kūdikio vystymuisi, nes per ją kūdikiai mokosi apie save ir pasaulį. Tačiau, kas nutinka, jei sensorinė integracija sutrinka? Kaip atpažinti sensorinės integracijos disfunkciją ir ką daryti tėvams tai pastebėjus? Į šiuos klausimus atsako „Altamedica“ Vaikų reabilitacijos klinikos ergoterapeutės Jūratė Žemaitytė ir Brigita Nauckūnaitė. Sensorinė integracija: kaip kiekvienas pojūtis
Psichosocialinė reabilitacija – nemokama emocinės pagalbos programa, įgalinanti asmenis, turinčius psichikos sutrikimų, tvarkytis su gyvenimo užduotimis, suteikiant jiems kasdienybėje reikalingų įgūdžių. Nuo šiol šią gydymo programą teikia „Altamedica“ klinikų tinklui priklausantis psichiatrijos dienos stacionaras „Savęs pažinimo centras“. Kviečiame plačiau susipažinti su nauja emocinės pagalbos forma ir sužinoti – kam ji skirta, kaip ją gauti ir kokios paslaugos laukia norinčių prisijungti prie programos. Psichosocialinė reabilitacija: kam priklauso ši programa? Psichosocialinės reabilitacijos paslaugos teikiamos pilnamečiams asmenims, turintiems psichikos ar elgesio sutrikimų, kurie yra nurodyti sveikatos apsaugos ministro parengtame įsakyme. Neretai šie asmenys dėl ligos susiduria su socialine izoliacija, negali efektyviai vykdyti kasdienių











