Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kojų venų varikozė diagnozuojama net 30–40 % pasaulio gyventojų, dar tiksliau – maždaug šešioms moterims ir trims vyrams iš dešimtiems. Dažniausiai ši liga pasireiškia dėl paviršinių arba giliųjų venų vožtuvų nesandarumo. Sutrikus vožtuvų veiklai, venose didėja spaudimas, dėl kurio tik dar labiau pažeidžiami vožtuvai. Tuomet venose susidaro kraujo sąstovis, o sandarumą praranda prieš tai nepažeisti vožtuvai. Sutrikus vožtuvų veiklai ir kraujo tekėjimui, venos ilgėja, plečiasi ir susidaro poodinių mazgų. Kojų venų varikozė sukelia ne tik estetinį diskomfortą, bet ir rimtų sveikatos problemų, todėl svarbu žinoti, kas lemia šią lėtinę ligą, kaip ją atpažinti, kada kreiptis į

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos – viena dažniausių vyrų ir moterų mirties priežasčių visame pasaulyje. Prie šios nedžiuginančios statistikos prisideda ir uždelstas vizitas pas gydytoją kraujagyslių chirurgą. Reguliari profilaktika ir rizikos veiksnių vengimas – pirmieji žingsniai, siekiant užkirsti kelią kraujagyslių ligoms. Tad kokie veiksniai didina riziką susirgti kraujagyslių ligomis ir kada reikalingas kraujagyslių chirurgas? Genetika ir sėdimas darbas – pagrindiniai kraujagyslių ligų rizikos veiksniai Siekiant išvengti kraujagyslių ligų, svarbu žinoti ir įvertinti rizikos veiksnius. Bene dažniausia kraujagyslių ligų priežastis – genetika. Rizika susirgti kraujagyslių ligomis didėja, jei tėvai, seneliai ar kas nors kitas giminėje yra