Remiantis moksliniais tyrimais, net tris ketvirtadalius visų lėtinių ligų lemia gyvensenos veiksniai. Tad kas nutiktų, jei pakoreguotume bent keletą jų? Šiandien šis klausimas tenka šeimos gydytojų komandai, kurią nuo šių metų papildė nauji nariai – gyvensenos medicinos specialistai. Remdamiesi gyvensenos medicina, šie specialistai padeda pacientams keisti savo gyvenseną taip, kad sveiki išvengtų lėtinių ligų, o susirgę sėkmingai gydytųsi vartodami kuo mažiau medikamentų. Nors gyvensenos medicinos specialistų integracija į sveikatos apsaugos sistemą – revoliucinis pokytis, visuomenei vis dar sunku priimti, kad gyvensenos pokyčiai gali padėti spręsti lėtinius sveikatos sutrikimus. Norėdami supažindinti visuomenę su gyvensenos medicina ir jos svarba, gerinant pacientų sveikatą, kalbamės

Tenka priminti, kad, deja, Lietuva yra endeminė erkinio encefalito ir Laimo ligos šalis, nes čia itin didelė erkių populiacija. Skiepai nuo erkinio encefalito – veiksmingiausia apsaugos priemonė nuo sunkiausios erkių pernešamos ligos.  Kada reikia skiepytis nuo erkinio encefalito? Erkių aktyvumo sezonas prasideda ankstyvą pavasarį, balandžio mėnesį, ir tęsiasi iki lapkričio mėnesio. Erkės aktyvios tampa tuomet, kai vidutinė paros temperatūra pasiekia septynis laipsnius šilumos. Todėl pasiskiepyti būtina kuo greičiau, iki erkių aktyvumo piko. Erkinio encefalito simptomai Erkinį encefalitą lemia ne erkės įkandimas, bet joje tūnantis virusas. Ši liga sukelia miego, atminties, dėmesio ir elgesio, pusiausvyros, koordinacijos ir judėjimo sutrikimus, dirglumą, dažnus