Džiaugiamės, kad prie Senamiesčio šeimos klinikos nuo balandžio 14 d. prisijungia nauja komandos narė – šeimos gydytoja Aistė Mikalauskaitė. Ji pavaduos šeimos gydytoją Jurgitą Diksienę, kuri išeina vaiko priežiūros atostogų. Gydytoja Aistė konsultuoja įvairaus amžiaus pacientus – tiek vaikus, tiek suaugusiuosius, todėl jos pacientais gali tapti visa šeima – nuo mažylių iki senelių. Aistė Mikalauskaitė Šeimos gydytoja Šeimos gydytoja Aistė Mikalauskaitė: domėjimosi sritys ir pacientų įvertinimas Daugiau nei penkerius metus šeimos gydytoja dirbanti specialistė domisi vaikų sveikatos klausimais, vakcinacija ir kelionių medicina, vaikų ir suaugusiųjų lėtinių ligų prevencija, vidaus ligų diagnostikos ir gydymo naujienomis. Pacientai specialistei negaili šiltų žodžių –

Siekiant užtikrinti dar prieinamesnę ir efektyvesnę pacientų sveikatos priežiūrą, „Altamedica“ Lašo klinikoje pradedamos teikti antrinio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Nuo šiol klinikoje dirbs gydytojai specialistai, kurie nemokamai konsultuos visus užsiregistravusius pacientus. Norint užsiregistruoti nemokamai antrinio lygio gydytojo specialisto konsultacijai, reikalinga turėti galiojantį šeimos gydytojo arba bet kokios kitos profesinės kvalifikacijos gydytojo siuntimą. Visapusiškai pacientų sveikatos priežiūrai užtikrinti – nemokamos antrinio lygio paslaugos   „Altamedica“ Lašo šeimos klinikoje nuo šiol dirba skirtingų medicinos sričių gydytojai specialistai – endokrinologas, urologas, akušeris ginekologas, otorinolaringologas, ortopedas traumatologas, kardiologas, neurologas. Tai – aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie teiks išplėstines konsultacijas, atliks išsamius tyrimus, diagnozuos sudėtingas ligas

„Po Naujų pradėsiu sportuoti“ – girdėta frazė, tiesa? Nauji metai – nauja pradžia, motyvuojanti imtis pokyčių: tobulinti profesines žinias, mokytis kalbų, užsiimti nauju hobiu ir, žinoma, rūpintis sveika gyvensena – pradėti sveikiau maitintis ar sportuoti. Tiesa, neretai metų pradžioje trykštanti motyvacija bėgant laikui silpnėja. Ką daryti, kad noras keisti gyvenseną nevirstų neištesėtu pažadu? Apie tai, kokios paprastos miego, mitybos ir sporto taisyklės gali padėti ugdyti naujus įpročius ir nelaužyti sau duotų pažadų, pasakoja „Altamedica“ gyvensenos medicinos specialistė Evelina Nomeikaitė. „SVEIKIAU MAITINSIUOSI“: 3 mitybos taisyklės, susijusios su sveika gyvensena Sveikatai palanki mityba ne tik suteikia energijos, bet ir pagerina bendrą savijautą,

GLP-1 (gliukagono tipo peptidas-1) – peptidinis hormonas, kuris reguliuoja gliukozę, apetitą, širdies ir kraujagyslių sistemą. Šio hormono sekreciją veiksmingai skatina GLP-1 agonistai – vaistai, ypač populiarėjantys gydant antrojo tipo cukrinį diabetą ir nutukimą. Tiesa, šių vaistų vartojimas griežtai kontroliuojamas ir, kaip ir bet kurie kiti vaistai, turi šalutinį poveikį. Dažniausiai pastebimos virškinamojo trakto problemos (pykinimas, vėmimas, viduriavimas), tačiau gali atsirasti ir retesnių šalutinių poveikių, pavyzdžiui, raumenų masės praradimas. Dėl šios priežasties kūno ir veido oda suglemba, sumažėja fizinio krūvio tolerancija, didėja traumų rizika, kyla didelis nuovargis. Siekiant išvengti šalutinio poveikio, rekomenduojama taikyti vaistų alternatyvas ir keisti gyvensenos įpročius. Šiai dienai

Artėjant gražiausiam metų laikui, metas pagalvoti ne tik apie džiugius dalykus, bet ir prisiminti apie laukiančius pavojus. Vienas jų – persivalgymas. Gausus šventinis stalas, nukrautas skirtingais patiekalais, kurių visų norisi paragauti, dažnai baigiasi persivalgymu. Persivalgymas – tai didelio maisto kiekio suvartojimas per trumpą laiką.  Švenčių metu valgoma daug kaloringo maisto, o fizinis aktyvumas sumažėja, tad neretai pasekmės būna itin nemalonios. Plačiau apie persivalgymo pavojus ir kaip jų išvengti pasakoja „Altamedica“ šeimos gydytoja Živilė Visockienė. Kuo pavojingas persivalgymas? Persivalgius, organizmas gauna daug daugiau kalorijų, nei rekomenduojama. Taip apsunkinama visa virškinimo sistemos veikla, todėl gali atsirasti diskomfortas skrandžio srityje, rėmens graužimas, šleikštulys,

Remiantis moksliniais tyrimais, net tris ketvirtadalius visų lėtinių ligų lemia gyvensenos veiksniai. Tad kas nutiktų, jei pakoreguotume bent keletą jų? Šiandien šis klausimas tenka šeimos gydytojų komandai, kurią nuo šių metų papildė nauji nariai – gyvensenos medicinos specialistai. Remdamiesi gyvensenos medicina, šie specialistai padeda pacientams keisti savo gyvenseną taip, kad sveiki išvengtų lėtinių ligų, o susirgę sėkmingai gydytųsi vartodami kuo mažiau medikamentų. Nors gyvensenos medicinos specialistų integracija į sveikatos apsaugos sistemą – revoliucinis pokytis, visuomenei vis dar sunku priimti, kad gyvensenos pokyčiai gali padėti spręsti lėtinius sveikatos sutrikimus. Norėdami supažindinti visuomenę su gyvensenos medicina ir jos svarba, gerinant pacientų sveikatą, kalbamės

Tenka priminti, kad, deja, Lietuva yra endeminė erkinio encefalito ir Laimo ligos šalis, nes čia itin didelė erkių populiacija. Skiepai nuo erkinio encefalito – veiksmingiausia apsaugos priemonė nuo sunkiausios erkių pernešamos ligos.  Kada reikia skiepytis nuo erkinio encefalito? Erkių aktyvumo sezonas prasideda ankstyvą pavasarį, balandžio mėnesį, ir tęsiasi iki lapkričio mėnesio. Erkės aktyvios tampa tuomet, kai vidutinė paros temperatūra pasiekia septynis laipsnius šilumos. Todėl pasiskiepyti būtina kuo greičiau, iki erkių aktyvumo piko. Erkinio encefalito simptomai Erkinį encefalitą lemia ne erkės įkandimas, bet joje tūnantis virusas. Ši liga sukelia miego, atminties, dėmesio ir elgesio, pusiausvyros, koordinacijos ir judėjimo sutrikimus, dirglumą, dažnus